Kun. Virginijus Lenktaitis Bažnyčiai vadovavo 1986 - 199

 Nepriklausė nei pionierių , nei komjaunimo organizacijoms, todėl dažnai mokykloje buvo pabaramas.Aukštesnėse klasėse dauguma pedagogų ir klasės draugų jautė, kad Virginijus gali bandyti stoti į tuometinę vienintėlę Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. Ir neapsiriko... 1974m. nuvykęs į KTKS parašė pareiškimą bei užpildė reikiamas anketas , pateiktas anuometinio KTKS vedėjo kun. J.Užupio.Kunigų Seminarijos vedėjas patarė laukti atsakymo. Maždaug po mėnesio gautas neigiamas atsakymas, bet su viltimi laukti, nes kaip rašte pažymėta "geriesiems Dievas padeda..." Buvo labai liūdna. Po trečio gauto panašaus turinio pranešimo išsiruošė kelionėn į Kauną, pasitarti su Kunigų Seminarijos vadovybe ką daryti toliau, kad įstotų į taip trokštamą aukštąją mokyklą ir sužinoti kokia buvo nepriėmimo į Kunigų Seminariją priežastis.Virginijui Lenktaičiui buvo paaiškinta, kad jo dokumentai buvo vežami į Vilnių keletą kartų ir atsakymas buvo vienas ir tas pats Kun. V. Lenktaitis po pamaldų"nepriimtas". Tuometinis Kunigų Seminarijos rektorius teol.dr.kun.V.Butkus patarė išsikraustyti iš Tauragės miesto, nes pastaraisiais metais kasmet vis iš Tauragės miesto gaunami pareiškimai , "o šiais metais stojote net du...vieną priėmė." Gerų žmonių dėka , ne vieno gero kunigo patartas, Virginijus išvyko į Kretingos miestą, įsidarbino "Laisvės" fabrike, apsigyveno bendrabutyje.Labai dažnai lankė kun. Pabrėžos kapą, Kretingos bažnyčią. Ir štai , spalio mėn. gavo šaukimą į Tarybinę armiją. Draugų, bendradarbių išlydėtas, kartu su kitais šaukiamaisiais atvyko į Vilnių. Medicininė komisija dėl širdies ligos nutarė patalpinti į Vilniaus m. vieną iš ligoninių ligos diagnozės patikslinimui. Tačiau po poros savaičių, nors medikų buvo nustatyta širdies yda, Virginijus , kartu su kitais likimo broliais išvyko tarnauti ano meto privalomai karinei tarnybai ,statybos dalinį, buvusį Azerbaidžano teritorijos stepėse. Darbas dalinyje,papildomas fizinis krūvis, karštas ir tvankus klimatas ne tik paaštrino turimą, bet dar iššaukė papildomą ligą - aukšto kraujo spaudimo ligą. Ne kartą teko gydytis Azerbaidžano, Kirovobado miesto karinėje ligoninėje, o vėliau būklei pablogėjus ir Gruzijos ,Tbilisio karinėse klinikose iš kur po tyrimų ir nesėkmingo gydymo rezultatų buvo išleistas į karinį dalinį ir , pagaliau, į namus. Pagaliau išsipildė lauktoji svajonė... 1975 m. , jau po "tarnybos" sovietinėje armijoje įstojo į taip širdžiai mielą , išsvajotą vienintėlę Lietuvoje, Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją,kurią baigė 1980m "cum laude" (su pagyrimu) .Seminarijoje besimokydamas atostogas leisdavo ten, kur paskirdavo Seminarijos vadovybė.

Pirmuosius metus atostogas leido globojamas Jurbarko dekano kun. M. Buožiaus,kitus - per atostogas buvo paskirtas Šilutės klebono kun. kanauninko Juozapo Grubliausko globai. Klierikas Virginijus padėdavo pastoraciniame darbe:klebonijoje ruošė vaikučius pirmai išpažinčiai ir komunijai, patarnaudavo šv.Mišioms,dalindavo Šv.Komuniją (vysk. A. Vaičiaus leidimu), palydėdavo mirusius į kapus, sakydavo pamokslus šv.Mišių metu,laisvalaikiu spausdindavo kan. J. Grubliausko pamokslus, kasdien po pietų su klebonu kalbėdavo rožinį, atlikdavo kitas pamaldumo praktikas. Diakonystės ir kunigystės šventimus gavo iš Jo Ekscelencijos metropolito Arkivyskupo Liudo Povilonio. Kunigystės šventimai buvo teikiami kartu su kitais kurso draugais 1980.06.01. Primicijos ,t.y. pirmosios kunigo iškilmingai aukotos Šv.Mišios Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje 1980.06.08., gausiai dalyvaujant parapijiečiams, svečiams,giminaičiams. Jau kitą sekmadienį, pageidaujant Šilutės parapijiečiams ir klebonui kan. Juozapui Grubliauskui iškilmingos šv. Mišios buvo atnašautos Šilutės bažnyčioje. 1980m. iš arkivyskupo (tuomet vyskupo) L.Povilonio gavo paskyrimą vikaro pareigoms Ukmergės šv.Krikšto apeigų metu Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, kur su meile tarnavo žmonėms ir buvo jų labai mylimas.

Pirmuosius metus atostogas leido globojamas Jurbarko dekano kun. M. Buožiaus,kitus - per atostogas buvo paskirtas Šilutės klebono kun. kanauninko Juozapo Grubliausko globai. Klierikas Virginijus padėdavo pastoraciniame darbe:klebonijoje ruošė vaikučius pirmai išpažinčiai ir komunijai, patarnaudavo šv.Mišioms,dalindavo Šv.Komuniją (vysk. A. Vaičiaus leidimu), palydėdavo mirusius į kapus, sakydavo pamokslus šv.Mišių metu,laisvalaikiu spausdindavo kan. J. Grubliausko pamokslus, kasdien po pietų su klebonu kalbėdavo rožinį, atlikdavo kitas pamaldumo praktikas. Diakonystės ir kunigystės šventimus gavo iš Jo Ekscelencijos metropolito Arkivyskupo Liudo Povilonio. Kunigystės šventimai buvo teikiami kartu su kitais kurso draugais 1980.06.01. Primicijos ,t.y. pirmosios kunigo iškilmingai aukotos Šv.Mišios Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje 1980.06.08., gausiai dalyvaujant parapijiečiams, svečiams,giminaičiams. Jau kitą sekmadienį, pageidaujant Šilutės parapijiečiams ir klebonui kan. Juozapui Grubliauskui iškilmingos šv. Mišios buvo atnašautos Šilutės bažnyčioje. 1980m. iš arkivyskupo (tuomet vyskupo) L.Povilonio gavo paskyrimą vikaro pareigoms Ukmergės šv.Krikšto apeigų metu Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, kur su meile tarnavo žmonėms ir buvo jų labai mylimas.Ko negalima pasakyti apie pasaulietinę valdžią. Jie kunigą laikė per daug reakcingu ir vis žadėjo paieškoti ateityje "geresnės vietos kokiame nors varlyne". Po kelių mėnesių širdies ligai progresuojant kun. Virginijus Lenktaitis, vyskupo laikinai išleidžiamas gydytis ir padėti sielovadiniame darbe,tuometinio Vilniaus Arkivyskupijos valdytojo kun. prel. Algirdo Kazimiero Gutausko nuožiūra, į Vilniaus miestą. 1981m. gavo metams paskyrimą darbui vikaru Vilniaus šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios vikaru. Prabėgus keliems mėnesiams, Sovietinė valdžia įsakė Vilniaus arkivyskupijos Valdytojui iškelti kunigą Virginijų Lenktaitį į kitą bažnyčią "už sakytus antitarybinius pamokslus Ukmergėje ir nepaklusnumą vietinei valdžiai", kunigui nebuvo leista prisiregistruoti Vilniaus mieste. Tik prašant Vilniaus Arkivyskupijos Valdytojui, pagaliau kunigas prisiregistravo pas savo draugo kunigo tėvelius ir ten laikinai gyveno.1981m.Prelatas kunigą paskyrė Vilniaus Šv. Ap. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. 1983m. Kun. Lenktaitis krikšto apeigų metuVilniaus m. Šv. Mikalojaus vikaru. Tačiau tais pačiais metais J.E. Kauno Vyskupas L.Povilonis įtakotas tam tikrų jėgų atšaukia savo laikiną paskyrimą išduotą kun. Virginijui Lenktaičiui ,darbui Vilniaus arkivyskupijoje ir jį paskiria Kauno m. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios vikaru. 1984 m. sunkia liga suserga Šančių parapijos klebonas kun. A. Lapė ir prašo Kauno vyskupą, kad , kol liga neleis dirbti sielovadoje, Kun. Virginijų Lenktaitį paskirti Šančių bažnyčios laikinai einančiu klebono pareigas. 1984m. J.E. Vyskupas L.Povilonis paskiria kunigą Virginijų Lenktaitį Šančių bažnyčios vikaru. Iškeliavus į amžinybę kun. A.Lapei į parapiją klebonu paskiriamas tuometinis Kauno arkivyskupijos kancleris mons. kun. A. Bitvinskas. 1986 m. kun. Virginijus Lenktaitis paskiriamas Vilkijos šv.Jurgio parapijos klebonu. Prasidėjus Lietuvių tautos Nepriklausomybės , dirbdamas Vilkijoje, gavo J. E. Kard. Vincento Sladkevičiaus siuntimą dėstyti tikybą Vilkijos vidurinėje ir Vilkijos Žemės Ūkio mokyklose.

1997m. gauna paskyrimą iš Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus,kuriame pažymima, kad Vilkijos parapijos klebonas kun. Virginijus Lenktaitis yra skiriamas Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos ir parapijos klebonu, 25 metų kunigystės jubiliejusRaseinių dekanato dekanu, Kauno arkivyskupijos Kunigų tarybos nariu ir Šiluvos Carito direktoriumi. Vilkijos kleboną kun. Virginijų Lenktaitį su ašaromis akyse ir gėlių žiedais rankose išlydi ko ne visa Vilkija. 2002 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kun. Virginijų Lenktaitį paskyrė Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo klebonu.
​ Kunigas Virginijus Lenktaitis ne kartą dalyvavo tarptautiniuose kunigų susitikimuose, organizuojamose Vatikano,
​Šv. Tėvo: 1996 m. Fatimoje (Portugalija).
​1998 m.Guadalupėje (Meksika). 1999 m. Nazarete, Betliejuje, Jeruzalėje (Šv. Žemė).
​2000m. Romoje (Italija).
​Taip pat ir kitose kai kuriuose tarptautiniuose renginiuose, organizuojamose Vatikano.