Ketvirtasis palaiminimas yra Luko evangelijos ekvivalentas turintis šaltinio Quelle ištakas: „Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti“ (Lk 6, 21a; Q 6, 21a). Vis dėlto reikšmingas skirtumas tarp Mato ir Luko versijų yra „alkio“ objektas. Visų prima Lukas kalba apie „fizinį alkį“, tuo tarpu Matas apie „teisumo alkį“. Taigi kas yra „teisumas“ ir kokie žmonės jo alksta ir trokšta? Žodis dikaiosýnē (teisumas) evangelijoje pagal Matą naudojamas septynis kartus ir visuose atvejuose išeina iš Jėzaus lūpų (Plg. Mt 3, 15; 5, 6. 10. 20; 6, 1. 33; 21, 32. Evangelijoje pagal Morkų terminas dikaiosýnē nenaudojamas. Luko evangelijoje vieną kartą (1, 75) ir vieną kartą pas Joną (16, 8), tačiau labai dažnai jis naudojamas Pauliaus laiškuose. Tik laiške Romiečiams jis sutinkamas 33 kartus). Šis terminas gali būti suprantamas pagal šv. Pauliaus sampratą kaip Dievo dovana skirta žmonėms, kurie pripažįsta savo nuodėmingumą ir trokšta patikti Dievui. Pauliaus iš Tarso „teisumo“ supratimu „alkis ir troškulys“ nurodo recepcijos pagrindą, t.y. priėmimą ko nors, kas esti už žmogaus pastangų ribų. Keliame klausimą kokią reikšmę pirmos evangelijos autorius suteikė „teisumo“ savokai? Visose evangelijos pagal Matą vietose „teisumo“ terminas reiškia moralinį tobulumą, kurį žmogus privalo pasiekti: „Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 15ab). Tokia pati „teisumo“ reikšmė yra ir kituose tekstuose: „Jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 5, 20bc). „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje“ (Mt 6, 1). „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6, 33). Be abejonės tokį patį „teisumo” supratimą sutinkame ir aštuntąjame palaiminime: „Palaiminti persekiojami dėl teisumo [...]“ (Mt 5, 10a). Čia „teisumas“ išreiškiamas atitinkančiu poelgiu pagal Jėzaus pamokymus. Šiame makarizme „teisumas“ nesuponuoja išganingo Dievo veikimo, tačiau akcentuoja poelgį, kuris atitinka apreikštą Jėzaus Kristaus Dievo valią. Apibendrinant „teisumo“ idėją reikia pasakyti, kad tai yra vieningas žmogaus moralės veikimas pagal Jėzaus valią. Mato evangelijoje būdvardis „teisusis“ visada yra sietinas tik su žmogumi, o ne su Dievu. Taigi „alkti ir trokšti teisumo“ reiškia siekti krikščioniško tobulumo, vadinasi gyventi pagal Dievo valią. Kalno pamokslo klausytojai yra pakviesti vykdyti „teisumą“. Šis raginimas įpareigoja, jog Jėzaus adresatai vykdytų visapusišką „teisumą“, o ne kažkokią jo dalį. Dabartinio žmogaus supratimu ”teisumas“ yra surištas su visuomenės teisumu, tačiau Naujojo Testamento šviesoje „teisumas“ suprantamas kaip kvietimas gyventi pagal Dievo valią. Visuomenės teisumo idėją plėtoja septintasis palaiminimas. Junginys „bus pasotinti“ tai tie, kurie stengiasi įgyvendinti „teisumą“ savo gyvenime. Jie gaus Dievo karalystės buvimo garantą. Melstis ir pasninkauti yra gera, bet geriau negu tai – išmalda ir teisumas. Truputis su teisumu yra geriau, negu perteklius su nedorumu. Geriau duoti išmaldą, negu krauti auksą, nes išmalda išgelbsti nuo mirties ir nuvalo visas nuodėmes. Kas duoda išmaldą – ilgai gyvens, bet kurie daro nuodėmes ir nedorai elgiasi – yra didžiausi savo gyvasties priešai“ (Tob 12, 8-10). .