Kun. Stanislovas Bačkis 1866-1930

Atvykęs į Vilkiją, naujasis klebonas rado pradėtą statyti bažnyčią, tačiau dėl lėšų stokos darbai buvo sustoję .Gavęs nemažą brolio palikimą, finansavo statybą, o savo lėšomis pastatė mūrinę kleboniją (dabar joje – Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė). Kun. S. Bačkis, norėdamas sutaupyti lėšų, ėmėsi ūkininkauti. Jis Jautakių ir Vilkijos kaimų laukuose įkūrė plytines. Valstiečiai, klebono skatinami, kasė molį, rankiojo iš jo kalkakmenius, o molio masę minkė kojomis ir arkliais

Patys gyventojai plytas degė ir jas nešė į statybos vietą, 1906-1908 m. bažnyčion įmūrytos plytos dar ir šiandien tvirtos. Beje, Vilkijos bažnyčios statybą rinkliavomis rėmė kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Maironis, artimas kun. S. Bačkio draugas, taip pat tuo metu teisininkas ir žurnalistas Antanas Smetona ir kiti.Energingo ir sumanaus klebono dėka 1908 m. rugsėjo 21 d. ir įvyko naujai pastatytos bažnyčios šventinimo iškilmės, nors darbai dar nebuvo visiškai baigti. Ėjo 1915 –jieji... Kunigas S.Bačkis atsisakė vykdyti rusų karinės vadovybės įsakymą išvykti. Jis pasiliko Vilkijoje, norėdamas išsaugoti nuo sunaikinimo bažnyčią.

Jau buvo susprogdintos Zapyškio, Raudondvario bažnyčios, numuštas Seredžiaus bažnyčios bokštas. Rusų kareiviai kelis kartus mėgino užminuoti Vilkijos bažnyčios bokštus. Tačiau klebono sumanumo ir diplomatijos dėka nuolat vaišinami kareiviai „užmiršo“ įvykdyti šventvagišką darbą. Klebonas rado būdą pranešti per fronto liniją vokiečių karinei vadovybei. Kas rusų kariuomenės nėra ir todėl apšaudyti Vilkiją nėra reikalo. Puikiai mokėdamas vokiečių kalbą kun. S. Bačkis įgijo vokiečių karinės vadovybės pasitikėjimą ir net kurį laiką buvo paskirtas Vilkijos komendantu. Bet komendantas rūpinosi ne okupantų, o parapijiečių reikalais, todėl nuo pareigų buvo nušalintas. Išsaugota nuo sunaikinimo Vilkijos bažnyčia 1920 m. gegužės 18 dieną buvo konsekruota (t. y., buvo pašventinta bažnyčia, altoriai, varpas ir liturginiai indai). Šias apeigas Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus pavedimu atliko vyskupas Juozas Skvireckas. Į didįjį altorių buvo įdėtos šventųjų relikvijos ir suteikti atlaidai kasmet minit bažnyčios konsekravimo metines.

Atkūrus lietuvos nepriklausomybę, kun. Stanislovas Bačkis aktyviai dalyvavo kuriant Vilkijos šaulių būrį, policiją, reiškėsi vietos savivaldos kūrime, ragino vilkijiečius savanorius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jis – vienas Vilkijos progimnazijos organizatorių. Trūkstant mokytojų, dėstė tikybą, vokiečių kalbą, mandagumą ir net gimnastiką. 1923-1925 m. Vilkijoje veikė dvimečiai mokytojų kursai. Klebonas kursų klausytojams dėstė vokiečių kalbą ir tikybą. 1923 m. metropolitas Juozas Skvireckas S. Bačkį paskyrė Kauno dekanu, o 1926 m. pakėlė Kauno kapitulos garbės kanauninku. Suprasdamas mokslo svarbą S. Bačkis finansiškai rėmė besimokantį brolio sūnų Stasį Antaną Bačkį (1906-1999) žinomą Lietuvos diplomatą, politikos ir visuomenės veikėją, Lietuvos kardinolo Audrio Juozo Bačkio tėvą.

 Kun. S. Bačkis buvo unikalios atminties ir nepaprastų gabumų žmogus. Jis sakykloje be rašto skelbdavo dešimties vestuvinių užsakų, vardindamas visų visų jaunikių ir nuotakų gimimo metus, mėnesius ir dienas, tėvų vardus. Kunigo pareigas atlikdavo nepriekaištingai, net naktį vykdavo suteikti ligoniui religinių patarnavimų. Klebonas buvo vilkijiečių šeimų taikytojas, jų „teisėjas“. Turėjo didelį parapijiečių pasitikėjimą, tvarkė plačius finansinius reikalus, pas save laikė didžiąją dalį parapijiečių santaupų. Kun. S. Bačkis staiga mirė 1930 m. lapkričio 29 d., nespėjęs užbaigti pradėtų darbų ir įgyvendinti sumanymų. Jo laidotuvių dieną Vilkijoje buvo iškeltos valstybės vėliavos perrištos gedulo kaspinais. Į paskutinę kelionę palydėti savo gerbiamą ir mylimą dvasios tėvą susirinko tūkstančiai parapijiečių. Laidotuvėse dalyvavo 20 kunigų, VDU prorektorius prof. B. Česnys, kun. V. Mironas, kapitulos atstovas kun. Mileška. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Apaštalų Sosto nunciatūros referentas m monsinjoras Faiduti. Atvyko vietos šaulių būrys, tretininkai ir pavasariniai, vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai, valsčiaus mokytojai. Prie kapo duobės šventoriuje atsisveikinimo žodį pasakė kun. Mileška, vid. mokyklos direktorius P. Baublys, šaulių būrio vardu – būrio vadas Jaunutis, o giminaičių vardu – Stasys Antanas Bačkis. .